Šis tyrimas yra tęstinis – jį atliekame jau antrą kartą, siekdami stebėti ilgalaikes tendencijas ir pokyčius Lietuvos rinkoje. Ankstesnis tyrimas buvo atliktas 2023 metais. Naujausią situaciją taip pat papildo 2026 m. paskelbta ataskaita apie augalinę mitybą vartotojų akimis, leidžianti įvertinti ne tik pasiūlą, bet ir paklausos tendencijas.
Be to, panašūs tyrimai jau keletą metų vykdomi ir kitose šalyse – Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir net Čilėje. Tai leidžia Lietuvai ne tik sekti nacionalines tendencijas, bet ir atlikti lyginamąją analizę su kitomis rinkomis. Tokiu būdu galima įvertinti, kur Lietuva yra augalinės mitybos plėtros kontekste, identifikuoti sektoriaus stiprybes bei skatinti augalinių produktų įvairovę ir prieinamumą vartotojams.
Tyrimo metodika
Tyrime analizavome prekybos tinklų asortimentą, atsižvelgiant į produktų įvairovę ir kainų politiką. Tyrimo metu buvo vertinamos gyvūninių produktų augalinės alternatyvos, kurios padeda lengviau pereiti prie augalinės mitybos arba paįvairinti esamą mitybos racioną.
Atlikdami augalinio asortimento vertinimą Lietuvoje, rėmėmės Albert Schweitzer Foundation rekomendacijomis, kurių pagalba panašaus pobūdžio tyrimai kitose šalyse vyksta jau ne vienerius metus. Duomenis rinkome remiantis tokio paties tipo produktų pasiūla vienoje kategorijoje, pavyzdžiui, kiek skirtingų augalinio pieno produktų yra vienoje parduotuvėje, skaičiuojant individualius prekinius ženklus ir produkto rūšis. Siekiant nustatyti skirtingų kategorijų produktų pasiūlą to paties tinklo parduotuvėse ir rezultatus palyginti tarpusavyje, buvo vedami vidurkiai, remiantis aplankytų parduotuvių skaičiumi. Kiekvieno prekybos tinklo parduotuvėse rastas gaminių skaičius buvo sumuojamas ir dalinamas iš aplankytų parduotuvių skaičiaus, taip gaunant vidutinį konkretaus prekybos tinklo kategorijos vidurkį.
Tyrimo objektas
Tyrimo metu buvo išnagrinėta ir įvertinta augalinio asortimento pasiūla penkiuose didžiausiuose prekybos tinkluose Lietuvoje: IKI, LIDL, Maxima, Norfa ir Rimi, įtraukiant skirtingo dydžio parduotuves didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai leido gauti išsamesnį vaizdą apie augalinio asortimento pasiūlą ir jos prieinamumą įvairiems vartotojų segmentams ir įvertinti, kaip geografinė padėtis ir parduotuvės dydis veikia augalinių produktų pasiūlą.
Vertinimas apėmė skirtingų produktų kategorijų, tokių kaip augalinės mėsos ir žuvies alternatyvos, veganiškas majonezas, augalinės pieno ir jo gaminių alternatyvos, desertai, jau paruošti patiekalai ir pusgaminiai, analizę. Tyrimas koncentravosi į augalines alternatyvas gyvūniniams produktams, todėl daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, ankštiniai ir panašūs produktai, nebuvo įtraukti į vertinimą. Be to, buvo atsižvelgta į kainų proporcingumą analizuojant augalinio pieno ir karvės pieno kainų skirtumus, siekiant nuspėti kokią įtaką kainos skirtumas galėtų daryti vartotojų pasirinkimams. Ši produktų kategorija kainų palyginimui pasirinkta neatsitiktinai – augalinis pienas yra viena populiariausių augalinių prekių kategorijų, dėl savo sudėtinių savybių tinkanti tiek augaline mityba besimaitinantiems ar jai prijaučiantiems, tiek negalintiems vartoti karvės pieno dėl netoleravimo ar alergijos žmonėms.
Bendros tendencijos
Plačiausias pasirinkimas pastebėtas augalinio pieno ir jo produktų bei mėsos alternatyvų kategorijose. Šios kategorijos pasižymi didžiausia produktų įvairove ir yra daugiau ar mažiau prieinamos beveik visuose tyrime dalyvavusiuose prekybos tinkluose. Skirtingų augalinių mėsos alternatyvų (augalinio faršo, kepsnelių, dešrelių, kukulių ir pan.) vidurkis svyruoja nuo 1 iki 16 produktų, priklausomai nuo prekybos tinklo.
Augalinio pieno kategorijoje pasirinkimas siekia nuo 8 iki 28 produktų (2023 m. tyrime – nuo 4 iki 26), todėl matyti aiškus pasiūlos augimas tiek pagal skirtingas pieno rūšis, tiek pagal prekinius ženklus.
Tofu produktai šiuo metu jau randami visose vertintose parduotuvėse, o jų pasiūla net šiek tiek išaugo – nuo 1 iki 6 produktų (2023 m. tyrime – nuo 0 iki 4). Taip pat išaugo ir augalinių sriubų segmentas – nuo 1 iki 8 produktų (2023 m. tyrime – nuo 1 iki 5).
Šių metų tyrime papildomai įvertinta ir saldumynų kategorija (šokoladai, guminukai, saldainiai), skaičiuojant tik aiškiai kaip „vegan“ arba „plant-based“ pažymėtus produktus. Šioje kategorijoje nustatytas gana didelis pasirinkimas – nuo 12 iki 34 produktų, priklausomai nuo prekybos tinklo.
Didžiausias mažėjimas matomas žuvies ir jūros gėrybių kategorijoje – jų pasirinkimas dabar itin siauras, nuo 0 iki 1 produkto. Kitos kategorijos, tokios kaip augalinės mėsos alternatyvos, sviestas, jogurtas, saldūs sūreliai ir tepamasis sūris, nors ir ne taip ženkliai, tačiau taip pat šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2023 metais atliktu tyrimu.
Apibendrinant galima teigti, kad didžiausia pasiūla išlieka augalinio pieno kategorijoje, kuri, lyginant su 2023 m., dar labiau išaugo. Taip pat nemažėja pusgaminių segmentas – kai kuriais atvejais jis netgi plečiasi. Tuo tarpu sumuštinių kategorijoje išlieka akivaizdžios spragos – pasirinkimas yra labai ribotas.
Kitos kategorijos, pavyzdžiui, augalinės žuvies ir jūros gėrybių alternatyvos bei jau paruoštas maistas, vis dar pasižymi itin siaura pasiūla. Tai rodo, kad nors augalinė mityba tampa vis populiaresnė ir prekybos tinklai plečia savo asortimentą, dalis segmentų išlieka neišvystyti.
Tai kartu atskleidžia ir galimybes prekybos tinklams bei gamintojams – plėsti šias nišas, siūlant naujus, inovatyvius produktus, atitinkančius augančius vartotojų lūkesčius.
Lentelėje pateikiamos vertintos produktų kategorijos bei didžiausi ir mažiausi prieinamų produktų vidurkiai, apibendrinant visų penkių vertintų prekybos tinklų duomenis tiek 2023, tiek 2026 metų tyrimuose, todėl galima aiškiai matyti bendrą tendenciją. Mažiausia pasiūla nefiksuojama tais atvejais, kai bent viename prekybos tinkle tos kategorijos produktų nebuvo rasta.
Išlieka du akivaizdūs lyderiai
Kaip ir 2023-iaisiais, išnagrinėjus augalinių produktų pasiūlą Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje, išryškėjo du akivaizdūs lyderiai – Rimi ir Maxima prekybos tinklai. Jie pasižymi plačiu augalinių produktų asortimentu, ypač augalinių pieno ir jo produktų alternatyvomis – jogurtais, grietinėlėmis, skirtomis kulinarijai, augaliniais sūriais ir kitais produktais, bei alternatyvomis mėsai – tiek šaldytų, tiek jau paruoštų produktų kategorijose. Be to, šių prekybos tinklų asortimentas praturtintas ir gausiu augalinių ledų pasirinkimu.
Nors iš anksto paruošto maisto kategorijoje abu lyderiai dar gali pagerinti savo siūlomą asortimentą, platus pasirinkimas kitose augalinių produktų kategorijose leido jiems akivaizdžiai išsiskirti ir užimti pirmaujančias pozicijas lyginant su kitais trimis prekybos tinklais. Ši persvara rodo, kad Rimi ir Maxima atsakingai reaguoja į augantį vartotojų susidomėjimą augalinėmis alternatyvomis, bei yra pasirengę atitikti šiuolaikines tendencijas, siūlydami vartotojams įvairių ir kokybiškų augalinių produktų.
Skirtingai nei prieš kelerius metus, šiemet atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Rimi savo pasiūla šiek tiek lenkia Maximą (ankstesniame tyrime neženkliai pirmavo Maxima). Nors pranašumas nėra ženklus, jį padėjo pasiekti labiau išplėtotos augalinio sūrio, ledų, jogurtų bei kulinarijai skirtos augalinės grietinėlės kategorijos, taip pat platesnė augalinių tortų pasiūla. Taip pat Rimi išsiskyrė kaip vienintelis tinklas, turėjęs platesnę žuvies alternatyvų pasiūlą. Savo ruožtu Maxima išsiskyrė itin gausia augalinių mėsos alternatyvų kategorija, apimančia tiek pusgaminius, tiek šaldytus ir jau paruoštus vartoti produktus. Šis nedidelis skirtumas atskleidžia dinamišką rinkos situaciją, kurioje lyderystės pozicijos gali greitai kisti.
Svarbu paminėti, kad tyrimo tikslas nebuvo nustatyti pirmosios ar kitų vietų nominantus, bet apžvelgti bendrą augalinių produktų pasiūlą Lietuvoje. Abiejų tinklų išryškėjimas kaip sektoriaus lyderių yra palankus ženklas, rodantis sektoriaus augimo ir inovacijų potencialą. Tai teikia vilties, kad ir kiti prekybos tinklai, įkvėpti šių pavyzdžių, laikui bėgant prisijungs prie augalinių produktų asortimento plėtros, prisidedant prie sveikesnių ir tvaresnių alternatyvų populiarinimo.
Kokia situacija kituose tinkluose?
Išanalizavus tyrimo duomenis, pastebimas ryškus atotrūkis tarp lyderiaujančių ir žemesnes pozicijas užimančių prekybos tinklų. Nors juose ir aptinkama augalinių alternatyvų, o augalinio pieno kategorija išlieka plačiausiai išplėtota, bendras asortimentas vis dar gerokai atsilieka nuo Rimi ir Maximos. Norint pasivyti rinkos lyderius, šiems tinklams reikėtų nuosekliai plėsti visas vertintas kategorijas. Daugelyje kategorijų, įskaitant augalines mėsos, žuvies, ledų, desertų, augalinių sūrių, jogurto bei paruošto maisto, produktų pasirinkimas buvo labai ribotas arba jų visai nepavyko rasti.
Lidl prekybos tinklas išsiskiria kaip vienintelis turintis savo augalinių alternatyvų liniją Vemondo. Norėtųsi matyti šios linijos tolesnę plėtrą Lietuvoje, pristatant produktus, kurie jau siūlomi tinklo parduotuvėse kitose šalyse. Šiuo metu Lidl pasižymi gana siaura pasiūla daugelyje kategorijų.
Prekybos tinklas IKI pasižymi netolygiu asortimentu – didesnėse parduotuvėse buvo pastebėta gana gera augalinių produktų pasiūla, tačiau mažesnėse lokacijose pasirinkimas išlieka itin ribotas.
Prekybos tinklas Norfa, savo ruožtu, išsiskyrė tam tikrose kategorijose – sviesto alternatyvų, augalinės žaliavos patiekalams ruošti, salotų bei koldūnų segmente. Vis dėlto bendras asortimentas išlieka ribotas, todėl šis tinklas taip pat galėtų aktyviau plėsti augalinių produktų pasiūlą ir užpildyti trūkstamas kategorijas.
Svarbu pažymėti, kad asortimento pasiūlai didelę įtaką turi ir parduotuvės lokacija bei dydis.
Apibendrinant galima pasidžiaugti, kad, lyginant su ankstesniu tyrimu, šiemet matomas bendras augalinių alternatyvų pasiūlos augimas visuose vertintuose prekybos tinkluose.
Pasiūlai įtaką vis dar daro parduotuvių lokacija
Ankstesniame tyrime jau esame kalbėję apie tai, kad vartotojų galimybės įsigyti augalinius produktus skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pastebėta, kad didesniuose miestuose esančios parduotuvės ar didesnės to paties tinklo parduotuvės, dažnai siūlo platesnę augalinių produktų įvairovę, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir atokesnėse vietovėse asortimentas labiau ribotas. Situacija beveik nepakito ir problema vis dar išlieka.
Tai ne tik atskleidžia geografinius augalinių produktų prieinamumo skirtumus, bet ir gali apriboti pirkėjų pasirinkimus, ypač tiems, kurie nori maitintis augaliniu maistu, bet susiduria su iššūkiu rasti reikiamus produktus.
Augalinio pieno kainos atotrūkis mažėja
Augalinio pieno kainos Lietuvos prekybos tinkluose išlieka aukštesnės nei karvės pieno, tačiau, palyginti su 2023 m. duomenimis – atotrūkis ženkliai sumažėjo. Praėjusio tyrimo metu kainų skirtumas siekė net iki trijų kartų, o šįkart ji – didesnė du kartus.
Kainų skirtumas matuojamas lyginant pigiausią augalinį pieną su pigiausiu karvės pienu bei brangiausią augalinį pieną su brangiausiu karvės pienu tarp visų penkių aplankytų prekybos tinklų. Augalinio pieno kaina svyruoja nuo 1,09 EUR iki 5,42 EUR už vieno litro pakuotę, palyginti su karvės pieno kaina, svyruojančia nuo 0,52 EUR iki 2,49 EUR už vieno litro pakuotę. Ankstesniame tyrime augalinio pieno kaina svyravo nuo 1,59 EUR iki 5,96 EUR už vieno litro pakuotę, palyginti su karvės pieno kaina, svyravusia nuo 0,52 EUR iki 3,79 EUR už vieno litro pakuotę.
Svarbu pažymėti, kad mažiausia fiksuota 1,09 EUR kaina buvo nustatyta tik viename prekybos tinkle ir taikyta vienos rūšies augaliniam pienui, o tuo tarpu pigiausias karvės pienas visuose prekybos tinkluose išlieka žemesnis nei 0,60 EUR už litrą.
Toks kainų skirtumas gali atbaidyti dalį vartotojų, ypač tuos, kuriems kaina yra vienas iš lemiamų veiksnių formuojant pirkinių krepšelį. Tai kelia klausimų apie augalinio pieno prieinamumą ir gali riboti augalinių produktų vartojimo plėtrą. Siekiant skatinti tvaresnę ir sveikesnę mitybą, svarbu mažinti finansines kliūtis, susijusias su šių produktų įsigijimu.
Rekomendacijos
Augalinio maisto populiarinimas – kompleksinis uždavinys. Mūsų organizacija tiki, jog augalinio maisto prieinamumo didinimui svarbus visų pusių įsitraukimas – reikalingas visuomenės švietimas, verslų įsitraukimas bei politiniai sprendimai. Žemiau pateikiame tiek bendrines, tiek tyrimo rezultatų paskatintas rekomendacijas. Taip pat, su kiekvienu iš prekybos tinklų susisieksime dėl individualių susitikimų, kuriuose pristatysime tyrimo rezultatus ir asmenines rekomendacijas konkrečiai jiems.
- Augalinis pienas ir jo produktai – paklausiausia augalinių produktų kategorija, tad rekomenduojame plėsti jų pasirinkimą. Svarbu į asortimentą įtraukti ne tik augalinio pieno, bet ir jo gaminių – grietinėlių kulinarijai, jogurtų, sūrių alternatyvų. Tai ypač aktualu mažesnį pasirinkimą turintiems prekybos tinklams. Jeigu svarstote nuo ko pradėti – tai turėtų būti vienas pirmųjų jūsų žingsnių.
- Kainos barjero mažinimas – vienas svarbiausių elementų. Atotrūkis tarp gyvūninės kilmės produktų ir jų augalinių alternatyvų stabdo vartotojus nuo aplinkai, sveikatai ir gyvūnams draugiškesnių pasirinkimų. Nors kainai įtakos turi produktų gamybos sąnaudos, ne mažesnę įtaką daro ir prekybos vietų antkainiai. Kadangi tai neretai vis dar laikoma nišiniais produktais, kai kurie prekybos tinklai renkasi dėti didesnį antkainį augalinėms alternatyvoms negu įprastinėms prekėms. Tačiau norint paskatinti vartotojus į racioną įsitraukti daugiau tokio maisto, svarbu sudaryti galimybę vartotojams nepermokėti už šiuos produktus. LIDL ir Kaufland užsienio paskelbti pavyzdžiai parodo, kad vartotojams sudarant galimybę įsigyti augalinius produktus už tokią pat kainą kaip gyvūninius, susidomėjimas augaliniais produktais sparčiai auga. Tačiau tam reikalingi vertybiniai sprendimai, kurie, tikėtina, atsipirks ilgainiui, bet iš pradžių gali pareikalauti didesnių investicijų.
- Tam, kad būtų sumažintas atotrūkis mažesniuose regionuose bei mažesnėse parduotuvėse, kaip vieną iš galimų variantų siūlome sudaryti bazinį augalinių produktų krepšelį, kuris standartiškai galėtų būti prieinamas visose tinklo parduotuvėse, nepriklausomai nuo jos dydžio ar lokacijos. Šis krepšelis turėtų apimti esminius augalinius produktus, tokius kaip augalinis pienas ir jo produktai bei mėsos alternatyvos, kurie padėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai atliepti savo poreikius.
- Produktus reikėtų įvardinti ir reklamuoti pagal jų skonio, tekstūros, kvapų ar panašias savybes, o ne kaip „veganiškus“. Tokie abstraktūs žodžių junginiai, kaip „veganiškas kepsnys“, pirkėjui nepadeda susidaryti įspūdžio apie prekę. Daržovių, grybų ar žirnių baltymų kepsnys su apibūdintomis skonio savybėmis daug aiškiau nurodys vartotojams, ką jie įsigija. Tuo pačiu, prekybos tinklai turėtų vengti šių produktų kategorijas įvardinti kaip veganams, vegetarams skirtas prekes – didžiausia augaliniais produktais suinteresuota tikslinė auditorija yra fleksitarai. Vartotojams atrasti veganiškus ir/ar vegetariškus produktus gali padėti matomas ir aiškus jų ženklinimas, neminint šios savybės pavadinime.
- Pastebėjome, jog prekybos tinkluose karuliai, ženklinantys veganiškas ar vegetariškas prekes, dažnai sudedami klaidingai. Norint išvengti netinkamo žymėjimo, prekybos tinklai galėtų skatinti savo tiekėjus gauti atitinkamą ženklinimą ant pačių produktų pakuočių – taip prekybos tinklai išvengtų atsakomybės dėl vartotojų klaidinimo, kai dėl žmogiškos klaidos karuliai ar etiketės yra netinkamai sudedami prekybos vietoje.
- Taip pat pastebėjome, kad kai kuriuose prekybos tinkluose augaliniai produktai yra grupuojami į atskirus skyrius, tačiau juose vis dar pateikiami ir gyvūninės kilmės produktai (pavyzdžiui, be glitimo ar be laktozės gaminiai). Toks išdėstymas gali klaidinti pirkėjus, todėl rekomenduojame užtikrinti, kad augalinių produktų skyriuose būtų pateikiami tik augalinės kilmės gaminiai, o kitos specialios kategorijos būtų aiškiai atskirtos.
- Po kelerių metų numatytas įsigalioti augalinių alternatyvų pavadinimų draudimas neabejotinai paveiks ir prekybininkus. Šis draudimas, spėjama, gali turėti įtakos produktų pardavimams. Tad svarbu, jog prekybos tinklai pagalvotų apie tinkamą produktų pozicionavimą ir kainodarą, jog jų populiarumas ir toliau augtų.
Kartais net ir nedideli pokyčiai gali atvesti prie reikšmingų rezultatų. Tikimės, kad prekybos tinklų atstovai įsiklausys į mūsų teikiamas rekomendacijas ir po poros metų, pristatydami pakartotino tyrimo rezultatus, turėsime dar labiau išaugusią augalinių produktų pasiūlą. Mes, savo ruožtu, edukuosime visuomenę apie tokių produktų pasirinkimo svarbą.