Augalyn kartu su partneriais „Orkla Foods Lietuva“ 2025 m. spalio mėnesį inicijavo apklausą. Ja siekė išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į augalinį maistą, suprasti jo vartojimo paplitimą bei palyginti su mėsos vartojimo paplitimu. Taip pat palyginti duomenis su prieš trejus metus atliktos apklausos duomenimis.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad augalinio maisto vartojimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus reikšmingai išaugo ir tampa vis labiau įprasta kasdienės mitybos dalimi. Beveik trečdalis lietuvių sumažino ar bandė sumažinti mėsos (30,3 proc.), o daugiau nei trečdalis – padidino arba bandė padidinti augalinio maisto suvartojimą (35,1 proc.)“ – apžvelgia „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė.
Trejų metų laikotarpyje alternatyvią mitybą (fleksitarinę, pesketarinę, vegetarinę ar veganišką) besirenkančių gyventojų dalis daugiau nei padvigubėjo (nuo 8,2 proc. 2022 m. iki 17,6 proc. 2025 m.).
Taip pat apklausa išryškino atotrūkį tarp realių mitybos pokyčių ir to, kaip žmonės juos įvardija. Nors tik 8,7 proc. respondentų save priskiria fleksitarams, gerokai didesnė dalis gyventojų iš tiesų mažina mėsos vartojimą (21,5 proc. sumažino, 6,3 proc. bandė sumažinti) ir didina augalinio maisto dalį savo racione. Tikėtina, kad pats terminas daliai žmonių vis dar nėra pažįstamas, todėl jie su juo savęs nesieja.
Augalinių alternatyvų rinka Lietuvoje auga, ypač pieno kategorijoje
Apklausos duomenys rodo, kad augalinės pieno ir mėsos alternatyvos Lietuvoje vis dažniau tampa pirkinių krepšelio dalimi. Matyti ryškus augalinių pieno ir mėsos alternatyvų vartojimo augimas: 2025 m. mėsos alternatyvas pirko 32,8 proc. (2022 m. 20,9 proc.), o pieno – net 40,7 proc. apklaustųjų (2022 m. 24,2 proc.). Tiesa, reguliarus šių produktų vartojimas išlieka nedidelis.
„Pieno alternatyvos šiuo metu yra labiausiai išpopuliarėjusi augalinio maisto kategorija tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tai lemia keli esminiai aspektai: paprastas vartojimas, skonių įvairovė ir sveikatingumas (alternatyva netoleruojantiems laktozės)“ – pasakoja „Orkla Foods Lietuva“ marketingo ir inovacijų direktorė Rasa Černiuvienė.
Sveikata – svarbiausias veiksnys, skatinantis rinktis augalinį maistą
Lietuviai augalinį maistą pirmiausia renkasi dėl sveikatos – tai nurodė net 47 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu dar dažniau tokį pasirinkimą paskatintų palankesnės sąlygos: žemesnės produktų kainos (52,7 proc.), daugiau informacijos apie augalinio maisto naudą sveikatai (33,9 proc.) bei didesnė augalinių patiekalų įvairovė kavinėse (23,7 proc.).
„Iš oficialių statistinių duomenų matyti, kad per 20 metų lietuvių mitybos įpročiai stipriai kito – apie 42 proc. augo mėsos ir mėsos produktų suvartojimas, beveik 24 proc. – pieno ir pieno produktų, o daržovių suvartojimas augo vos 4 proc., grūdinių net nukrito 13 proc.
Tokie pokyčiai turi ženklią įtaką mūsų visuomenės sveikatai – esame ketvirtoje vietoje Europos Sąjungoje pagal išvengiamų mirčių skaičių. Tai ne tik žalinga mūsų gyventojams, bet ir brangiai atsieina ekonomikai. Labai svarbu padėti lietuviams suprasti augalinio maisto naudas bei rasti būdų įtraukti daugiau tokio maisto į savo racioną“ – tikina M. Šermukšnė.
Augalinį maistą palankiau vertina moterys, o į priekį veda jaunimas
Nors apklausa rodo, kad moterys daugelyje klausimų vis dar išreiškia palankesnį požiūrį į augalinį maistą nei vyrai, realūs valgymo įpročiai tarp lyčių per pastaruosius trejus metus beveik susilygino. 2025 m. alternatyvias mitybas rinkosi praktiškai vienoda dalis moterų ir vyrų – atitinkamai 17,8 proc. ir 17,5 proc.
Tuo pačiu ryškėja kartų skirtumai: jaunesni nei 35 metų gyventojai ne tik palankiau vertina augalinį maistą, bet ir dažniau jį įtraukia į savo kasdienę mitybą, signalizuodami apie tolesnį šių pasirinkimų augimą ateityje.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje formuojasi palankios prielaidos tolesnei augalinio maisto plėtrai, tačiau šis procesas išlieka nevienalytis ir priklausomas nuo praktinių, socialinių bei komunikacinių veiksnių. Tvarūs mitybos pokyčiai labiausiai tikėtini tuomet, kai augalinis maistas pristatomas kaip prieinamas, kasdienis ir praktiškai naudingas pasirinkimas.
Apklausą įgyvendino tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
