Net 30 proc. žemyno gyventojų teigia sumažinę mėsos ir pieno produktų vartojimą. O kaip į augalinę mitybą žvelgia mūsų tautiečiai? Lietuvoje atliktos visuomenės apklausos rezultatai atskleidė įdomias tendencijas.
Visuotinių mitybos pokyčių siekianti organizacija „Augalyn“ (anksčiau – „Gyvi gali“, aut. pastaba) kartu su partneriais „Orkla Foods Lietuva“ birželio mėnesį inicijavo apklausą, kurioje teiravosi lietuvių apie jų mitybos įpročius, su jais susijusius pokyčius, taip pat apie požiūrį į mėsą bei augalines produktų alternatyvas.
„Tokio plataus masto tyrimo rezultatai apie augalinę mitybą dar niekada nebuvo viešinami. Džiugu matyti, kad nemaža dalis lietuvių, o ypač jaunų žmonių, mažina mėsos suvartojimą. Taip jie prisideda prie vis gilėjančios klimato krizės sprendimo, gyvūnų gerovės, o kartu investuoja į brangiausią turtą – savo sveikatą“, – teigia „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė.
Augalinių alternatyvų lietuviai pirkti dar neskuba, nors mažinančių mėsos vartojimą netrūksta
Lietuvoje alternatyviesiems valgytojams – fleksitarams, pesketarams, vegetarams ir veganams – save priskiria vos 8,2 proc. gyventojų (palyginimui, Europos vidurkis yra apie 30 proc.). Nepaisant to, pokyčiai mityboje pastebimi – daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) lietuvių teigia jog per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą.
Nors augalinio pieno ir mėsos alternatyvų pasiūla šalyje jau ima vytis pažengusias Vakarų kaimynes, lietuvių lėkštėse šie produktai pasirodo retai. Didžioji dauguma respondentų (76-79 proc.) teigia jų visai nevartojantys. Panaši situacija pastebima ir viešojo maitinimo įstaigose, kur pirmenybę augaliniams patiekalams teikia tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12,2 proc.) respondentų.
„Apklausos rezultatai rodo, jog augalinį maistą vartotojai pagal daugelį kriterijų vertina palankiai. Tačiau darydami pasirinkimus parduotuvėse ar restoranuose lietuviai tebelinksta į visavalgiškus gaminius.
Gali būti, kad vartotojai dar nėra gerai susipažinę su augaliniais produktais ir patiekalais, trūksta geresnio jų pozicionavimo, o ir prieinamumas tam tikrose Lietuvos dalyse tebėra mažas. Dėl šios priežasties augalines opcijas siūlantiems verslams itin svarbu vartotojus tinkamai informuoti bei skirti daugiau dėmesio tokių produktų ar patiekalų reklamai.“, – pasakoja M. Šermukšnė.
Palankų požiūrį į augalinę mitybą lemia amžius, lytis bei pajamos, ne ką mažiau svarbūs ir vartojami terminai
Lygindami mėsą ir augalinius produktus lietuviai neslepia savo įsitikinimų. Absoliuti dauguma mano, jog augalinis maistas yra sveikas (87,4 proc. dalyvių) ir palankus gyvūnams (80,4 proc.), o mėsa – skani (90,4 proc.) ir soti (92,9 proc.), tačiau brangi (80,2 proc.) ir nepalanki gyvūnams (80 proc.).
Duomenys taip pat atskleidė įdomią sąsają: vegetarų ir veganų pažįstantys žmonės palankiau žiūri į augalinę mitybą ir labiau sumažino mėsos suvartojimą nei tie, kurie tokių žmonių nepažįsta. Mitybos vertinimui įtakos turėjo ir kiti veiksniai: daugumoje klausimų į augalinę mitybą palankiau žiūrėjo jaunesnio amžiaus žmonės (iki 29 m.), taip pat moterys ir aukštesnes pajamas gaunantys respondentai.
Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje vartotojai terminus, susijusius su augaline mityba vertina palankiau negu veganizmą. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti ant prekių pakuočių atsirandančius užrašus – „augaliniai ledai“ pirkėjui skambės patraukliau už „veganiškus ledus“.
„Augalinio maisto vartojimo tendencijas stebime jau penkerius metus ir šio tyrimo rezultatai tik patvirtino mūsų turėtas žinias ir įžvalgas – augalinė mityba atkeliauja į Lietuvą ir turi visas galimybes pasiekti Europos vidurkį per artimiausius penkerius metus.
Sveika ir tvaria gyvensena domisi vis daugiau žmonių. Kartu su domėjimusi visuomenėje formuojasi ir terminologijos, tokios kaip fleksitaras, veganas ar augalinė mityba, suvokimas.
Augalinė mityba daugeliui žmonių yra priimtinesnė sąvoka nei veganizmas, kuris pagrįstas ne tik mitybiniais, bet ir griežtais etiniais motyvais. Todėl nuosekliai siekiame paskatinti kuo daugiau žmonių rinktis augalinį maistą, padedantį kurti pusiausvyrą tarp žmogaus poreikių ir gamtos“, – įžvalgomis dalinasi „Orkla Foods Lietuva“ marketingo ir inovacijų direktorė Rasa Černiuvienė.
Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
