Į sąrašą įtraukti su gyvūnais siejami pavadinimai, tokie kaip „vištiena“, „jautiena“ ar „kiauliena“, taip pat mėsos dalių pavadinimai, pavyzdžiui, „krūtinėlė“, „šlaunelė“ ar „blauzdelė“, „steikas“. Dažniausiai naudojami terminai – „burgeris“ (mėsainis) , „dešrelė“ ir „nuggetsai“ (kepsneliai) – ir toliau bus leidžiami.
Kitas ginčytinas derybų klausimas buvo naujų maisto technologijų, pavyzdžiui, ląstelinės žemdirbystės (angl. cellular agriculture), įtraukimas. Nors tokie produktai dar nėra pateikti ES rinkai, teisėkūros institucijos sutarė draudimą jiems taikyti iš anksto.
Organizacijos kritikuoja sprendimą
„No Confusion Coalition“, kuriai vadovauja Europos vegetarų sąjunga (EVU) ir organizacija „WePlanet“ bei kuri vienija daugiau nei 600 nevyriausybinių organizacijų ir maisto įmonių visoje Europoje, šį sprendimą vertina kritiškai. Koalicija išreiškė rimtą susirūpinimą dėl, jų teigimu, nereikalingo draudimo ir ragina atlikti išsamų poveikio vertinimą dėl šio reglamento teisinių pasekmių.
Vis dėlto, pabrėžiama, jog svarbiausi ir vartotojams labiausiai pažįstami apibūdinamieji terminai buvo išsaugoti.
„Šis sprendimas prieštarauja keliems pagrindiniams ES prioritetams – didesniam konkurencingumui, inovacijoms, maisto saugumui, įperkamumui, reguliavimo supaprastinimui ir didesnėms ūkininkų pajamoms. Sunku suprasti, kodėl politikos formuotojai koncentruojasi į iš esmės dirbtinai sukurtas problemas tuo metu, kai pasaulis susiduria su rimtomis krizėmis. Džiaugiamės, kad dažniausiai vartojamų terminų atveju nugalėjo sveikas protas, tačiau 31 žodžio draudimas nėra sprendimas, kuriuo europiečiai galėtų didžiuotis“, – sakė Europos vegetarų sąjungos vyresnysis politikos vadovas Rafaelis Pinto.
„Tikimės, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas dar kartą įvertins šiandien pasiektą susitarimą ir geriau suderins savo prioritetus su ES piliečių, ūkininkų ir vartotojų poreikiais. Šis draudimas nepadės nė vienam ūkininkui ir nepagerins nė vieno vartotojo gyvenimo. Jis skirtas apsaugoti siaurus politinius interesus – nieko daugiau. Draudžiami net produktai, kurių dar nėra rinkoje. Daugiau nei 600 organizacijų ir įmonių bei daugiau nei 350 tūkst. piliečių pasirašyta peticija buvo ignoruoti“, – teigė „WePlanet“ komunikacijos vadovas Robas de Schutteris.
Europos augalinio maisto aljanso generalinė sekretorė Siska Pottie taip pat pabrėžė, kad šis susitarimas siunčia nerimą keliantį signalą Europos maisto sektoriui.
„Nors sveikiname tai, kad kai kurie dažniausiai vartojami terminai liko leidžiami, platus su gyvūniniais produktais susijusių pavadinimų ir mėsos dalių aprašymų draudimas augalinėms alternatyvoms sukuria nereikalingą biurokratinę naštą ir rinkos kliūtis. Tai nepadės nei ūkininkams, nei vartotojams. Tuo metu, kai ES turėtų stiprinti konkurencingumą ir skatinti inovacijas, raginame politikos formuotojus bendradarbiauti su maisto verslu ir kurti proporcingas bei nuoseklias taisykles, kurios skatintų investicijas ir tvarių maisto vertės grandinių plėtrą.“
Tikimasi reikšmingo poveikio rinkai
Šių metų pradžioje Vokietijos alternatyvių baltymų maisto pramonės asociacijos BALPRO atliktas tyrimas parodė, kad visiškas tokių pavadinimų draudimas vien Vokietijoje galėtų lemti daugiau nei 250 mln. eurų rinkos nuostolių. Nauja analizė, paremta organizacijos SYSTEMIQ ataskaita, rodo, kad reguliacinės kliūtys sektoriui, įskaitant pavadinimų apribojimus, iki 2040 metų gali lemti iki 56 mlrd. eurų mažesnę prognozuojamą metinę bendrąją pridėtinę vertę visoje ES.
Pilietinės visuomenės organizacijos ir įmonės taip pat pabrėžia, kad tokio masto teisės aktui nebuvo atliktas išsamus visos ES poveikio vertinimas ir nevyko viešos konsultacijos. Tai gali turėti reikšmingų pasekmių visai maisto grandinei – nuo gamintojų ir mažmenininkų iki maitinimo įstaigų, restoranų ir vartotojų.
Be to, naujasis teisės aktas gali sukelti nemažai teisinių ir komercinių neaiškumų, kurie skirtingose ES valstybėse narėse gali lemti teismo procesus dėl skirtingo vertimo, interpretavimo ar taikymo.
2024 m. byloje, kurioje dalyvavo Europos vegetarų sąjunga, Prancūzijos vegetarų asociacija ir Prancūzijos vyriausybė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad galiojantys teisės aktai jau yra pakankami apsaugoti vartotojus nuo galimo klaidinimo.
Pasak Rafaelio Pinto, – „kai kurie politikos formuotojai, regis, liko nepatenkinti teismo pateikta sveiko proto ir teisine analize ir nusprendė, kad sprendimas – keisti įstatymą. Tai kelia klausimų dėl proporcingumo principo ir ES teisinės sistemos efektyvumo. Galime sulaukti dešimčių nacionalinių bylų, kurios šį klausimą teismuose vilkins dar daugelį metų.“
Kol kas taip pat neaišku, kaip naujasis įstatymas paveiks:
-
maisto pramonėje naudojamus skonio priedus, pavyzdžiui, vištienos ar šoninės skonį, naudojamą tūkstančiuose įprastų produktų – makaronuose, traškučiuose, padažuose ar sriubose;
-
hibridinius produktus, kuriuose derinami gyvūniniai ir augaliniai baltymai ir kurie vis labiau populiarėja tokiose rinkose kaip Danija ar Nyderlandai.
Praleista galimybė
Iš pradžių šis teisės aktas turėjo sustiprinti ūkininkų pozicijas maisto tiekimo grandinėje. Tačiau organizacijų teigimu, diskusijos nukrypo į pavadinimų klausimą, kuris nepadidins nė vieno ūkininko pajamų, nepagerins prieigos prie rinkos ir nespręs esminių Europos žemės ūkio problemų – sąžiningų kainų, didžiųjų mažmenininkų dominavimo ir investicijų į vietines tiekimo grandines trūkumo.
„Kaip žmogus, turintis asmeninių šaknų ūkininkavime, ir kaip organizacija, mes kalbėjomės su ūkininkais ir jų asociacijomis. Dauguma jų šias naujas taisykles vertina kaip dėmesio nukreipimą nuo tikrųjų problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai. Tai – simbolinis trofėjus kultūriniame kare, kurio niekas neprašė“, – sakė R. de Schutteris.
Maisto rekomendacijų atnaujinimo svarba
Diskusijos apie augalinės kilmės produktus vyksta ir platesniame visuomenės sveikatos kontekste. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos šalių specialistai pastaraisiais metais atnaujino sveikos mitybos rekomendacijas, pagal kurias didžiausią kasdienės mitybos dalį turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės.
Ekspertai pabrėžia, kad didesnis augalinės kilmės maisto vartojimas yra svarbus tiek visuomenės sveikatai, tiek tvaresnei maisto sistemai. Todėl dalis organizacijų teigia, kad diskusija apie produktų pavadinimus neturėtų užgožti platesnių tikslų – skatinti subalansuotą mitybą ir didinti sveikesnio maisto prieinamumą vartotojams.
Europos ir Lietuvos kontekstas
Nevyriausybinės organizacijos, populiarinančios augalinį maistą, „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, – „Jau penktus metus šalyje vykdome augalinio maisto programas. Nuoseklus dalyvių skaičiaus didėjimas jose rodo, kad Lietuvos gyventojai žengė ne vieną žingsnį į priekį ieškodami augalinių alternatyvų savo kasdienybėje. Augantis tema besidominčių žmonių mastas rodo, kad Lietuvos gyventojai sąmoningai ieško sveikatai, klimatui palankių alternatyvų. Pritariu kitų šalių kolegoms, jog tai – perteklinis draudimas, kuris augalinius įpročius besijaukinančius gyventojus privers žengti atgal.“
BEUC (The European Consumer Organization) 2020 m. 11 ES šalių atliktas tyrimas parodė, kad daugumai apklaustųjų augalinės dešrelės ir augaliniai mėsainiai nekelia maišaties tol, kol jie aiškiai žymimi veganišku, ar vegetarišku ženklinimu (42,4 % respondentų).
2025 m. Sprinter Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad 53% apklaustųjų augalinę mitybą vertina teigiamai. Per pastaruosius trejus metus 35% respondentų nurodė pradėję, ar bandę pradėti vartoti daugiau augalinio maisto, tuo tarpu mėsos suvartojimą sumažino 22%, o visai atsisakė 3% apklaustųjų.
„Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių gyventojų apklausos aiškiai identifikuoja vartotojų įpročių pokyčius, gaila, kad šis draudimas įneš sumaišties tiek gamintojams, tiek prekybininkams bei vartotojams,“ – sako M. Šermukšnė.
Tolimesni žingsniai
Teisėkūros institucijos sutarė suteikti gamintojams trejų metų pereinamąjį laikotarpį, kad šie galėtų išparduoti turimas atsargas ir prisitaikyti prie naujų taisyklių po jų įsigaliojimo.
Galutinės susitarimo formuluotės bei visas dokumentas bus teikiamas balsavimui Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kur balsuos valstybių narių ministrai, o galiausiai – ir Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.
„No Confusion Coalition“ žada atidžiai analizuoti sutartą tekstą ir toliau aktyviai dalyvauti teisėkūros procese iki pat jo pabaigos, siekdama paaiškinimų ir, jei įmanoma, pataisų. Organizacijos ragina ES Tarybą ir Europos Parlamentą nepalaikyti šio susitarimo bei kviečia Europos Komisiją skubos tvarka atlikti išsamų poveikio vertinimą.
Draudžiamų žodžių sąrašas (31)
Jautiena; veršiena; kiauliena; paukštiena; vištiena; kalakutiena; antiena; žąsiena; ėriena; aviena; avys; ožka; blauzdelė; išpjova; nugarinė; šoninė; nugarinė (loin); šonkauliai; mentė; blauzda; kotletas; sparnelis; krūtinėlė; šlaunelė; krūtininė; antrekotas; T formos kepsnys (T-bone); kumpis; šoninė (bacon); steikas; kepenys.
