Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2023 metais mėsos ir jos produktų suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje siekė 104 kilogramus – iš jų net 60 kilogramų sudarė raudona mėsa (kiauliena, jautiena, veršiena), kai tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja riboti raudonos mėsos suvartojimą iki 18 kilogramų per metus bei jį keisti ankštinėmis daržovėmis, visagrūdžiais produktais, o ne paukštiena ar kitais gyvūninės kilmės produktais. Kodėl mūsų maitinimosi įpročiai taip drastiškai skiriasi nuo to, ką rekomenduoja sveikatos specialistai? Kokių priemonių reikia imtis, jog prasidėtų pokyčiai, gerinantys visuomenės sveikatą?
Renginyje „Agrifood Forum“ Augalyn inicijavo panelinę diskusiją „Socialinės inovacijos ir baltymų perėjimas: nauji keliai tvarios mitybos link“ – mokslo, verslo, sveikatingumo atstovai ir politikai aptarė, kodėl didesnis augalinio maisto vartojimas tampa būtinas tiek sveikatai, tiek šalies ekonomikai bei aplinkai. Nors akcentai skirtingi, visų žinutė vieninga – keistis reikia dabar.
Keičiantis klimatui, privalo keistis ir lėkštės turinys
Klimato kaitos keliami iššūkiai jau dabar keičia žemės ūkio realybę. Dėl ekstremalių reiškinių, kritulių kiekio svyravimų ir dirvožemių sausėjimo maisto gamyba tampa vis mažiau nuspėjama. Pasak Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovės Jekaterinos Kalinienės, sprendimai slypi arčiau, nei kartais manome: „Jeigu galime Lietuvoje užaugintą žirnį išsiųsti į kosmosą, galime jį ir suvalgyti Lietuvoje. Mūsų užduotis – padaryti, kad augalinis maistas taptų patrauklus, modernus ir „cool“ nes tai ne ideologija, o racionalus pasirinkimas.“
Moksliniai tyrimai rodo, jog augalinės kilmės maisto produktai turi ženkliai mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, nei gyvūninės kilmės produktai – net ir nedideli pokyčiai kasdieniniuose mitybos įpročiuose gali daryti didelį poveikį. Didinant augalinės kilmės produktų kiekį savo lėkštėje, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, maisto produktų gamybai reikalingos žemės plotas bei žala padaroma biologinei įvairovei.
Sveikata prasideda nuo sveikų mitybos įpročių
Visuomenės sveikatos rodikliai rodo, kad pokyčiai būtini. Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje pagal išvengiamų mirčių skaičių, o didelė jų dalis susijusi su netinkama mityba. Sveikatos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad lietuviai vis dar valgo per daug gyvūninės kilmės produktų. Pasak jo, būtina grįžti prie įvairesnių patiekalų iš daržovių, ankštinių ir grūdinių kultūrų: „Lietuvos tradicinė mityba nėra palanki sveikatai. Vartojame per daug mėsos ir gyvūninės kilmės produktų. Turime keisti savo įpročius ir praturtinti kasdienį racioną augaliniais produktais.“
Pokyčiai prasideda nuo švietimo ir tinkamo visuomenės informavimo. Pasak „Nestlé Baltics“ maisto verslo kategorijos vadovės Vilmos Kapočienės, „turime kviesti žmones paragauti augalinio maisto, supažindinti su jo įvairove – kuo daugiau kalbėsime ir bendradarbiausime, tuo greičiau žmonės patys supras, kokią naudą gali gauti, į racioną įtraukę daugiau augalinės kilmės produktų.“
Tiesa, tikėtis apčiuopiamų pokyčių vien dėl plačios sklaidos ir efektyvaus švietimo būtų naivu – labai svarbu, jog valstybinės institucijos, verslas, augintojai ir mokslas dirbtų kartu, kurdami palankias sąlygas augalinio maisto plėtrai. Tai pastebi ir Seimo narys Tomas Tomilinas: „Negalime galvoti vien apie ekonomiką – turime pasirūpinti ir savo mitybos įpročiais“, – sakė jis, ragindamas atkreipti dėmesį, ar trumpesnės maisto tiekimo grandinės galėtų padėti pakeisti situaciją. Anot jo, verta apsvarstyti, galbūt, didesnis vietos daržovių naudojimas mokyklų valgyklose ne tik pagerintų moksleivių mitybą, bet ir suteiktų postūmį šalies ūkininkams.
Danija jau imasi konkrečių žingsnių – per viešuosius pirkimus valstybė užtikrina, jog daugiau augalinių patiekalų būtų tiekiama valgyklose, ligoninėse ir kitose viešose įstaigose. Taip kuriama paklausa ir verslui duodamas aiškus signalas. Be to, Danijoje sveikos mitybos pagrindai vaikams diegiami jau nuo darželio, rengiami specialūs mokymai ir virtuvės šefams, kaip gardžiai gaminti augalinį maistą. Tokie žingsniai, galėtų būti pritaikyti ir Lietuvoje.
Augalinis maistas – ne tik veganams
Vis dar gajus stereotipas, esą augalinį maistą renkasi tik veganai ar vegetarai. Lietuvoje turime daugybę tradicinių daržovių, kurios šiandien beveik pamirštos. Svarbu didinti žinias ir priminti, kaip jas skaniai paruošti: tinkamai pagamintos, jos gali būti gardžios ir naudingos sveikatai.
Dr. T. Vaičiūnas ragina atsisakyti klaidingų etikečių. „Morka yra morka – ji nėra „veganinė“ morka“, – šmaikštavo jis, pabrėždamas, kad natūralūs augaliniai produktai neturėtų būti stigmatizuojami ar skirstomi pagal ideologiją. Pasak T. Vaičiūno, lietuviai primiršo įvairių patiekalų gaminimo tradicijas ir dažnai apsiriboja tik skirtingais mėsos paruošimo būdais, todėl mityboje stinga įvairovės. Turime vėl išmokti mėgautis įvairiu augaliniu maistu. Geriau rinktis natūralias jo formas, o ne perdirbtus pakaitalus.
Diskusijos dalyviai vieningi: tam, kad augalinio maisto vartojimas augtų, reikia derinti kelias kryptis – nuo švietimo ir inovacijų iki politikos ir viešųjų pirkimų pokyčių. Viešasis sektorius turi galią būti pokyčių katalizatoriumi: didindamas augalinių patiekalų dalį valgyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose bei suteikdamas impulsą vietos gamintojams.
Augalinio maisto nauda vienareikšmė – jis prisideda prie sveikesnės visuomenės, daro mažesnį poveikį aplinkai ir gali tapti svarbiu Lietuvos maisto pramonės ramsčiu. Kaip pabrėžė visi diskusijos dalyviai, net ir vienas paprastas principas – kasdien suvalgyti daugiau augalinio maisto – gali duoti didžiulę naudą tiek žmonėms, tiek planetai.
