„Tai nėra mėsos vartojimo draudimas, bet sprendimas nebesuteikti savivaldybės valdomų reklamos plotų produktams, kurių vartojimo mažinimas laikomas klimato politikos dalimi. Kiek tokie draudimai tiesiogiai sumažins mėsos vartojimą, bus galima vertinti tik po kurio laiko. Tačiau Amsterdamo sprendimas remiasi prielaida, kad reklama ne tik informuoja, bet ir normalizuoja vartojimą: kuo dažniau tam tikri produktai matomi viešosiose erdvėse, tuo labiau jie atrodo kaip savaime suprantamas kasdienis pasirinkimas”, – pažymi nevyriausybinės organizacijos „ Augalyn” vadovė Meda Šermukšnė.
Nors Lietuvos sveikatos institucijos rekomenduoja riboti raudonos mėsos vartojimą iki 350 gramų per savaitę bei dažniau ją keisti ankštiniais produktais ar žuvimi, diskusijos apie mėsos vartojimą vis dažniau persikelia ne tik į sveikatos, bet ir į klimato politikos lygmenį.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad diskusija dėl mėsos vartojimo mažinimo dažnai tampa ideologizuota, nes paliečia kasdienius žmonių pasirinkimus ir verslo interesus. Vis dėlto pats argumentas dėl poveikio aplinkai remiasi plačiu mokslinių tyrimų pagrindu.
„Pasaulyje auga tendencija klimato politiką sieti ne tik su energetika ar transportu, bet ir su maisto sistema. Jungtinių Tautų, Europos Komisijos bei mokslinių tyrimų institucijų vertinimu, gyvulininkystė reikšmingai prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, vandens naudojimo ir miškų naikinimo. Dėl to vis daugiau valstybių ir miestų ieško būdų skatinti mažesnį gyvūninės kilmės produktų vartojimą – nuo augalinio maisto skatinimo viešajame sektoriuje iki aukštos taršos produktų reklamos ribojimų,“– teigia Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovas.
Nors bendras mėsos vartojimas Lietuvoje auga, visuomenėje ryškėja ir priešingos tendencijos. 2025 m. „Augalyn“ ir partnerių užsakymu atlikta apklausa rodo, kad žmonių, save priskiriančių fleksitarams, vegetarams, veganams ar pesketarams, dalis per trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 8,2 iki 17,6 proc. Trečdalis apklaustųjų taip pat teigė sumažinę arba bandę sumažinti mėsos vartojimą.
Pasak ekspertų, tai rodo, kad dalis visuomenės jau pradeda sieti savo maisto pasirinkimus ne tik su asmeniniais įpročiais, bet ir su platesniu poveikiu aplinkai bei klimatui.
