Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Gentvilas, Vilniaus universiteto mokslininkė Laura Galdikienė, VšĮ „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ir sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas.
Informacija apie maisto poveikį klimatui gali keisti mitybos pasirinkimus
Laura Galdikienė pristatė klimato raštingumo tyrimą, kuriame nagrinėta, kiek žmonės supranta savo kasdienių pasirinkimų poveikį klimatui ir ar konkreti informacija gali paskatinti elgesio pokyčius.
Tyrime vertintas bendras klimato raštingumas, anglies pėdsako raštingumas ir žinios apie klimato politikos priemones. Dalyviams buvo pateikta informacija apie skirtingų pasirinkimų poveikį aplinkai, įskaitant keliones, elektros vartojimą ir maistą.
Tyrimas parodė, kad informacija apie maisto pasirinkimų anglies pėdsaką labiausiai padidino žmonių pasiryžimą mažinti mėsos vartojimą. Taip pat padidėjo ketinimas mažinti kiaulienos ir paukštienos vartojimą.
„Žmonėms reikia ne tik informacijos apie klimato kaitą, bet ir konkretaus atsakymo, ką jie gali pakeisti savo kasdienybėje“, – sakė L. Galdikienė.
Sveikesnis pasirinkimas neturėtų būti paslėptas
„Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau turi sveikos mitybos rekomendacijas, strateginius tikslus ir konkrečius įrankius, tačiau trūksta bendro požiūrio, kaip juos paversti kasdieniais pasirinkimais.
„Mes nepriversime žmonių rinktis sveikatai palankesnio maisto. Tačiau galime nustoti jį slėpti. Sveikatai palankus pasirinkimas turėtų būti patrauklus, aiškiai matomas ir lengvai prieinamas“, – sakė M. Šermukšnė.
Jos teigimu, pokyčiams nebūtinos didelės reformos. Tarp konkrečių žingsnių ji išskyrė augalinio patiekalo kaip įprastos ir aiškiai matomos pasiūlos dalies užtikrinimą mokyklose, ligoninėse ir valstybės institucijose, daržovių ir ankštinių įtraukimą į pagrindinio patiekalo struktūrą, o ne palikimą tik kaip papildomą garnyrą.
Šermukšnė taip pat ragino geriau išnaudoti jau veikiančius maisto ženklus, tokius kaip „Rakto skylutė“ ir „V-Label“, didinti jų atpažįstamumą valstybės informacinėse kampanijose, viešajame maitinime ir viešuosiuose pirkimuose. Pasak jos, svarbu ne tik rekomenduoti žmonėms rinktis daugiau augalinio maisto, bet ir skatinti ūkininkus bei verslą kurti didesnę tokių produktų pasiūlą.
Pokytis prasideda ir mokyklose
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas pabrėžė, kad Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijos jau dabar numato daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir visagrūdžių produktų.
„Esmė nėra primesti vieną mitybos būdą. Norime, kad kuo daugiau augalinio maisto taptų lengvu pasirinkimu, žmonės žinotų jo naudą sveikatai, o patiekalai būtų skanūs ir patrauklūs“, – sakė I. Rubikas.
Pasak jo, ypač svarbu pradėti nuo mokyklų, kur formuojasi vaikų mitybos įpročiai. Viena iš galimybių – švediško stalo principas ir kasdien siūlomas augalinis patiekalas.
Pasirinkimą lemia ne tik tai, ko norime
Ieva Budraitė pabrėžė, kad mitybos pasirinkimus lemia ne tik žmogaus norai, bet ir maisto kaina, pasiūla bei aplinka.
„Mityba dažnai atrodo kaip labai asmeninis pasirinkimas. Tačiau mūsų pasirinkimus lemia ir tai, ką galime įsigyti, kiek tai kainuoja ir ką matome aplink save. Todėl svarbu ne tik raginti žmones rinktis, bet ir sudaryti sąlygas tokius pasirinkimus padaryti lengvai“, – sakė I. Budraitė.
Seimo narys Simonas Gentvilas, pats besirenkantis vegetarišką mitybą, ragino ramiau kalbėti apie skirtingus mitybos pasirinkimus ir juos normalizuoti.
„Žmonės renkasi skirtingai, ir svarbu, kad turėtume daugiau žinių, daugiau pasirinkimų ir galėtume spręsti patys“, – sakė S. Gentvilas.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad daugiau augalinio maisto lėkštėse nebūtinai prasideda nuo didelių reformų. Pokytį gali sudaryti paprasti sprendimai – nuo aiškiau matomo ir skanaus augalinio patiekalo mokyklos valgykloje iki geriau atpažįstamo maisto ženklinimo.
Tikslas nėra priversti žmones maitintis vienodai. Tikslas – suteikti daugiau galimybių rinktis ir padaryti augalinį maistą lengvai prieinama kasdienio gyvenimo dalimi.
